fbpx
Skip links

Ūkininkai nuima derlių: ką pravartu žinoti investuotojams?

Įpusėjus vasarai pradedamos nuimti anksčiausiai užderėjusios augalinės kultūros. Tai yra vienas daugiausiai darbo reikalaujančių laikotarpių žemės ūkyje per visus metus. Todėl jam reikalingas ypatingas pasiruošimas, o apie būsimą derlių pravartu žinoti ne tik ūkininkams, bet ir investuojantiems į šią sritį.

 

Rapsai

Rapsai yra vieni pagrindinių žemės ūkio augalų Lietuvoje dėl jų plataus panaudojimo maisto gamyboje ir pramonėje. Rapsai geriausiai auga Vidurio Lietuvos žemumos dirvožemiuose.

Žieminiai rapsai plačiai auginami vėsesnio klimato regionuose. Tinkamiausia temperatūra sparčiausiam augimui ir vystymuisi yra maždaug 21°C. Lietuvoje žieminio rapso nuėmimams praprastai vyksta liepos antroje pusėje, tačiau šiais metais dėl karščių ūkininkai rapsus galėjo nuimti ir liepos pradžioje.

Žieminiai rapsai yra tarp pirmųjų nuimamų augalinių kultūrų. Tuo tarpu Vasarinis rapsas kulti pradedamas įpusėjus rugpjūčiui. Derlių stengiamasi nuimti laukui tolygiai subrendus, kai nėra stambių piktžolių. Rapsus rekomenduojama pjauti, kai jų sėklų drėgnumas mažesnis nei 20 procentų.

2014 metais, kai buvo uždraustas rapsų sėklų beicavimas neokotinoidais ir kovoti su kenkėjais tapo sudėtingiau, vasariniais rapsais užsėjamų laukų plotas pradėjo mažėti. 2015 metais pradėti taikyti žalinimo reikalavimai, taip pat ženkliai sumažino Lietuvoje auginamų vasarinių rapsų plotus. Dėl piktžolių, ligų ir kenkėjų sukeltų pažeidimų, rapsų derliaus nuostoliai įprastai sudaro apie 20%.

Didžioji dalis žemių, kuriose buvo auginami vasariniai rapsai dabar užsėta ankštiniais augalais. 2019 m. iš viso auginta 245,7 tūkst. t/ha rapsų, iš kurių vasariniai sudarė tik 21,4 tūkst. t/ha.

 

Miežiai

Vasariniai miežiai gali pakelti nedideles šalnas, todėl auginami šiauriniuose regionuose. Taip pat dėl trumpesnės vegetacijos juos trumpesnį laiką paveikia ir kenksmingi organizmai. Vasarinių miežių derlius subręsta liepos mėnesio pabaigoje.

Žieminiai miežiai yra gana jautrūs žiemojimo sąlygoms, subręsta anksčiau nei kiti migliniai javai. Tarp jų pjūties ir žieminių rapsų sėjos susidaro 20-30 dienų laiko tarpas – pakankamas dirvą paruošti sėjai, paskleisti trąšas ir pasėti žieminius rapsus. Taip pat šie miežiai lenkia visų kitų javų rūšių, išskyrus žieminius kviečius, auginimo pelningumą.

 

Rugiai

Rugiai yra agresyvus augalas, galintis slopinti daugumą piktžolių. Rugiai geriau negu kiti javai pakenčia rūgštesnę dirvą. Pavasarį iš karto pradeda sparčiai augti ir vėlesnės sausros paprastai didelių nuostolių nepadaro.

Rugių šaknų sistema labai stipri, todėl šie augalai geba puikiai pasisavinti maisto medžiagas, jie geriausiai iš žieminių javų dera lengvuose, mažesnio našumo dirvožemiuose, nors dėl to būna prastesnio derlingumo ir kokybės.

Įprastai vasariniai rugiai naudojami kaip žieminių rugių pakaitalas, jei pastarųjų derlius nepavyksta. Vasarinių rugių poreikis yra mažas, nes jie yra silpnesni už žieminius, mažiau derlingi ir nėra tokie atsparūs aplinkos iššūkiams.

Žieminiai rugiai pradedami kulti liepos pabaigoje, sulaukus javų brandos pabaigos. Žieminiai rugiai dažniau auginami mažesnio našumo dirvožemiuose, todėl bendroje nukultų grūdų masėje sunku išvengti piktžolių sėklų, augalinių ir fizinių priemaišų. Tokiu atveju grūdai valomi, džiovinami ir tik po to supilami į laikymo talpas. Javapjūtė turėtų trukti 5–10 dienų, nes suvėlinus pjūtį prastėja grūdų kokybė ir kartu didėja derliaus nuostoliai.

Kviečiai

Vasarinių kviečių plotai metai iš metų didėja ir ypač išauga po nepalankių žiemų. Vasarinius kviečius reikia sėti anksti, kai tik galima pradėti dirbti dirvą pavasarį. Iš pavasarį sėjamų augalų jie apima didžiausią plotą – nuo 150 iki 350 tūkst. ha. Vasariniams kviečiams skiriamas plotas daugiausia priklauso nuo to, kiek jo buvo skirta rudenį pasėtiems žiemkenčiams, taip pat, kaip jiems pavyko peržiemoti. Vėliau pasėti vasariniai kviečiai blogiau dygsta ir nesuformuoja tinkamo tankumo pasėlio.

Vasariniai kviečiai pradedami kulti sulaukus visiškos javų brandos, rugpjūčio pirmoje pusėje. Atsižvelgiant į derliaus nuėmimo sąlygas grūdai džiovinami iki standartinio drėgnumo, valomi ir tik po to sandėliuojami.

Žieminiai kviečiai subręsta liepos mėnesio pabaigoje. Prasidėjus grūdų brandai, kuri tęsiasi apie 30 dienų, kviečiams reikia aukštesnės oro temperatūros – 24-26°C. Tada grūdai būna labai gyvybingi, biologiškai išsivystę.

Klimato įtaka

Baltijos šalyse daugumos žieminių kviečių sėjos pasižymi dideliu derlingumo potencialu, nes, nepaisant sunkaus darbo dėl oro sąlygų, daliai ūkininkų pavyko laiku apsaugoti augalus nuo galimų ligų ir vabzdžių rizikos. Laukai atrodo sveiki, o augalai yra gerai maitinami.

Vis dėl to, karšta ir audringa vasara spėjo pridaryti ir nuostolių. Nuo nepalankios gamtos nukentėjo įvairūs augalai: kukurūzai, cukriniai runkeliai, pupos.

Nepaisant orų svyravimų, Lietuvos žemdirbiai pasėlių kokybę vertina puikiai, derliaus tikisi panašaus į pernykštį. O pasaulyje derlius yra prognozuojamas didesnis nei pernai. Jei prognozės dėl gero derliaus pildysis, pranašaujama, kad atsitiesę ūkiai grįš prie plėtros projektų ir naujų investicijų.

Dar nepradėjote investuoti į ūkininkų paskolas per HeavyFinance? Užsiregistruokite dabar








    🍪 We would like to inform you that cookies are used on this website. Continuing browsing the site or clicking on the “I Accept” button, you agree to the use of cookies. You can cancel your agreement at any time by changing your Internet browser settings and deleting saved cookies. You can find more information about cookies here