Šiais metais ūkininkai susidūrė su įvairiais klimato keliamais iššūkiais, pradedant vėlai pavasarį iškritusiu sniegu, po to kritulių trūkumu ir karščio bangomis bręstant derliui. Visiems pasisekė skirtingai susidoroti su šiais iššūkiais, bet tendencijos rodo, kad dauguma turėjo didesnių lūkesčių derliaus kokybei nei parodė rezultatai.
Įvairūs mikroorganizmai turi lemiamos įtakos derliaus kokybei ir gausumui, pasėlių atsparumui ligoms. Laurynas Kaučikas, ūkininkas ir „HeavyFinance“ tvaraus ūkininkavimo ekspertas, pažymi 4 augalų sveikatingumo rodiklius, kurie ūkininkams leidžia patiems apsaugoti pasėlius.
Fotosintezė
Pilnavertės fotosintezės užtikrinimas leidžia pagaminti daug paprastų cukrų, kurie yra pilnai paverčiami į sudėtingesnes angliavandenių formas per paroje esantį fotosintetinį laikotarpį. Cukrus naudojamas augalo antžeminės ir požeminės biomasės auginimui bei dirvožemio mikroorganizmų maitinimui per šaknų išskyras.
Fotosintetinių medžiagų koncentracija augale didėja gerėjant augalo mitybinių poreikių užtikrinimui. Todėl angliavandenių kiekiai gali viršyti augalų genetinį potencialą ir taip pranokti veislės standartus.
Kai užtikrinama pilnavertė fotosintezė, augalai tampa atsparūs dirvožemio grybeliniams patogenams. Tokias sąlygas susikuria pats augalas, per šaknis išskirdamas geresnės kokybės maistą rizosferoje esantiems mikroorganizmams ir pagal to maisto kokybę priklauso, kokios mikroorganizmų bendruomenės įsivyrauja rizosferoje. Augalai tampa atsparūs grybeliams, kurie sukelia tokias ligas kaip fuzariozė, fitoftora, rizoktoniozė ir kt. Taigi, mikrobiomas rizosferoje gali būti ligas sukeliantis arba ligas slopinantis, priklausomai kaip efektyviai vyksta fotosintezės procesas augaluose.
Pilnavertės fotosintezės proceso užtikrinimui būtini 5 mineralai.
Mangis ir azotas yra žalio pigmento chlorofilo struktūriniai mineralai, be kurių chlorofilo molekulė nesiformuotų, o tuo tarpu geležis dalyvauja biocheminiame kelyje, kurio metu formuojamas chlorofilas.
Manganas dalyvauja vandens molekulės skaidyme, be kurio fotosintezės procesas nebūtų pilnavertis. Kai į augalą patenka vanduo, jis yra išskaidomas į H ir OH fermento pagalba, kurio sudedamasis mineralas yra manganas. Fosforo atsargos taip pat turi būti užtikrintos, kad būtų pakankamai ATP (Adenozintrifosfato) – energetinio vieneto augale, kuris labai svarbus cukrų gamyboje, ypač tada kai efektyvėja fotosintezės procesas. Kai yra bet koks šių mineralų trūkumas augale, fotosintezės procesas stringa ir yra nepilnavertis.
Kaip pamatuoti fotosintezės efektyvumą ūkio lygmeniu? Paprasčiausiu refraktometru. Vidurdienį šviečiant saulei refraktometras turėtų rodyti aukštą brix skaičių, o po pietų, intensyvumui sumažėjus, brix skaičius turėtų taip pat sumažėti, kas parodo, jog pagamintas cukrus lapuose yra nuleistas į šaknų sistemą.
Pilnavertė baltymų sintezė
Svarbų vaidmenį augalų sveikatos ir kokybė užtikrinimui atlieka pilnavertė baltymų sintezė per 24 val. Visas azotas, kurį augalai absorbuoja nitrato, amonio, amido ar amino rūgščių formose yra konvertuojamas į baltymą ir dienos pabaigoje augale laisvo nitrato ar amonio turi nelikti. Išpildžius šią sąlygą augalas tampa atsparus visiems silpną virškinimo sistemą turintiems organizmams, kurie čiulpia daug laisvo azoto turinčias augalų sultis. Tarp tokių organizmų yra visokios drugių lervos, amarai ir kt.
Pilnų baltymų sintezė yra užtikrinama kai Magnio, Sieros, Molibdeno poreikis patenkinamas visiems procesams vykti sklandžiai. Boras tiesiogiai nedalyvauja baltymų sintezėje, bet naudojant kartu magniu, siera ir molibdenu purškiant per lapus turi stiprų poveikį esant matomam bet kokių lervų ar amarų antplūdžiui. Lapų skysčių analizė kartą ar du per sezoną gali atskleisti labai daug informacijos apie mineralinių elementų koncentraciją augale.
Aliejų produkcija
Lapų blizgesys atsiranda, kai augalas turi daugiau energijos nei jam reikia fiziologiniams poreikiams patenkinti. Augalai pradeda kaupti energijos perteklių ir taip gali padidinti aliejų produkciją 4-5%, lyginant su augalais, kurie patenkina tik minimalius fiziologinius poreikius.
Siekiant padidinti aliejų produkciją ir lapų blizgesį, augalai turi didžiąją dalį mitybinių medžiagų gauti per dirvožemio mitybos tinklą, nes tokiu būdu augalas sunaudoja mažiau savo energijos nei standartiškai verčiant nitratą į amino rūgštis. Augalai per šaknis gali maitintis jau paruoštomis amino rūgštimis ir kitais pusgaminiais, kuriuos sujungti į pilnus baltymus reikia daug mažiau energijos.
Kaip ši stadija atrodo realybėje? Kai oro lašeliniu būdu ant lapo patenka patogenai, kurie išskiria proteolitinius fermentus ir taip įsiskverbia į augalo ląsteles. Susiformavus vaškiniam sluoksniui ar aliejui augalų lapuose, patekimas į ląsteles tampa neįmanomas ir augalas įgyja atsparumą rūdims, miltligei, bakterinei degligei ir dėmėtligei.
Taip pat, kartu su aliejų produkcija padidėja elemento kalcio ir silicio absorbcija, kurie būdami struktūriniai elementai taip pat labai prisideda prie ląstelės membranos stiprumo ir atsparumo infekcijoms.
Ketvirtoje sveikatingumo stadijoje augalai pradeda sintetinti daugiau fitocheminių medžiagų: Salicilo rūgštis yra pagrindinė signalinė molekulė gaminama 4 stadijoje, kuri aktyvuoja gynybines reakcijas augale. Kai augalas yra užkrėstas patogenu, salicilo rūgštis kaupiasi infekcijos vietoje ir sukelia sisteminę gynybinę reakciją visame augale. Sisteminė įgytoji atsparumo sistema leidžia augalui išvystyti bendrą atsparumą ne tik tam konkrečiam patogenui, bet ir kitiems galimiems patogenams, kas primena augalų „imuninę sistemą“.
Jazmono rūgštis yra signalinė molekulė, kurią aktyvuoja naudingieji mikroorganizmai, tokie kaip rizobakterijos. Ši rūgštis skatina gynybinius procesus augale, padidindama jo atsparumą įvairiems patogenams ir kenkėjams. Sisteminė įgytoji atsparumo mechanizmas nepriklauso nuo patogeno atakos, o nuo augalo sąveikos su naudingais mikroorganizmais.
Taip pat, ketvirtoje stadijoje stipriai pagerėja augalo galimybės gaminti antioksidantus, bioflavonoidus, alkaloidus, eterinius aliejus ir kitas medžiagas atsakingas už augalų atsparumą biotiniams ir abiotiniams veiksniams. Augalai tampa atsparūs kolorado vabalui, blakėms, šaknimis besimaitinantiems nematodams bei virusams.
Pagal Bionutrient food association užaugintos produkcijos maistingumas tiesiogiai priklauso nuo dirvožemio biologinio aktyvumo, kas įrodo glaudžius ryšius tarp dirvožemio mitybos tinklo, augalų derlingumo, atsparumo ligoms bei galutinio produkto maistingumo.
Tam tikri mikroorganizmai gali pagerinti augalų maistinių medžiagų įsisavinimą ar, kaip minėta aukščiau, gaminti maistinių medžiagų pusgaminius augalams. Azoto fiksavimas ir fosfatų mobilizacija yra pagerinami įveiklinant augalų augimą skatinančias rizobakterijas. Šios rizobakterijos gamina hormonus (auksinus, citokinus ir kitus), kurie signalizuoja augalams apie maistinių medžiagų prieinamumą.
Maistinės medžiagos yra absorbuojamos daugiausiai per augalų šaknis. Rizobakterijos gali reguliuoti šaknų morfologiją. Augalai gali pasisavinti daugiau maistinių medžiagų dėl padidinto šaknų paviršiaus ploto. Augalai, turintys storesnes ar stipresnes šaknų sistemas, taip pat yra atsparesni abiotinėms streso sąlygoms, tokioms kaip sausra ar didelis karštis.
Rizobakterijos evoliucionavo kartu su augalais, todėl jos taip pat sukūrė būdus kaip apsaugoti savo šeimininkus nuo fitopatogenų. Daugelis rizobakterijų rūšių gali sintetinti antipatogenines medžiagas, antibiotikus, antimikrobinius peptidus ir fermentus, kurie yra toksiški patogenams.
Rizobakterijos gali funkcionuoti tol, kol dirvožemio aplinka yra tinkama gyventi. Intensyvus dirvožemio dirbimas, sintetinių trąšų naudojimas ir ilgai paliktas plikas dirvožemio paviršius daro dirvožemį netinkamą šiai simbiozei. Dažnai, po intensyvių praktikų šių bakterijų populiacijos yra labai sumažėjusios arba išnykusios, todėl verta įnešti kartu su sėkla sėjant arba purškimu augalams sudygus. Kitais atvejais, kartu su įprastiniais tręšimais įterpti lengvai prieinamo maisto – paprasčiausios melasos.
Bakterijos nėra vieninteliai mikroorganizmai, esantys jūsų augalų rizosferoje, tačiau jos yra gausiausios. Grybai yra labai naudingi augalams taip pat. Mes dažnai galvojame apie grybus kaip apie patogenus, tačiau dauguma grybų yra naudingi. Arbuskuliniai mikoriziniai grybai (AMF) gali padidinti augalų šaknų zoną daugiau nei 100% ir sudaro simbiotinius santykius su augalais.
Kiti grybai taip pat sudaro santykius su augalais, o ūkininkavimo praktikos paveikia grybus labiau nei bet kurį kitą mikroorganizmą. Grybų teikiama nauda augalams yra ilgos gijelės, hifai, kurie gali prasiskverbti toli už augalų šaknų. Ypač sausros metu arba kai dirvožemis yra maistingųjų medžiagų nepakankamas, šios ilgos gijelės ieško, ko reikia augalui, tai gali būti įvairūs mikroelementai ir net vandens molekulės.
Augalai išskiria šaknų išskyras, paprastuosius cukrūs, aminorūgštis ir riebalų rūgštis, kurios yra reikalingos grybams išgyventi. Šios išskyros veikia kaip signalai, kurie atstumia patogenus ir pritraukia naudingus organizmus į rizosferą.
Per visą augalo gyvenimą jam reikalingos skirtingos maistinės medžiagos. Augalas siunčia signalus savo mikrobiologiniams partneriams, todėl šie partneriai keičiasi per visą augimo sezoną. Įdomu tai, kad ilgą laiką minimaliai dirbamame lauke grybai neišnyksta, jie tampa neveiklūs. Nesant arimo, kuris trikdytų jų gyvenimą, jie suaktyvėja kai lauke užsėjami vėl nauji pasėliai ir pradeda augti naujos gyvos šaknys.
Todėl, kaip visada labai rekomenduojame sėti kuo įvairesnius tarpinius pasėlius, išbandyti įsėlius bei posėlius net labai trumpam laikotarpiui tarp sėjamų kultūrų. Jeigu tai nederlingas laukas, sėti pionierius tarpinius pasėlius – žirnius ir avižas. Jeigu laukas jau derlingesnis, įvairovę galima padidinti ir vėliau gauti dar geresnį rezultatą, nes kiekviena augalų šeima bendradarbiauja su unikaliais mikroorganizmais dirvožemyje, kurie atlieka skirtingas dirvodaros funkcijas, atpalaiduoja daugiau įvairesnių maistinių medžiagų ir, kadangi, užaugę tarpiniai pasėliai lieka dirvožemyje, derlius yra neišnešamas, viskas kas sukaupiama lieka paskesniai kultūrai. Taip pat pravartu stebėti tarpinių pasėlių sveikatą, stebėti augalų sveikatingumo stadijas ir net panaudoti papildomus tręšimus per lapus, kartu su sėklomis įnešti mikroorganizimų kultūras, nes tai yra investicija į kitų metų derlių ir viso ūkio gyvybingumą.
