Anglies kreditai ūkininkams atveria naujas galimybes ne tik uždirbti daugiau, bet ir pasiskolinti pigiau. Augant ūkininkų susidomėjimui anglies kreditais, aiškinamės, kas ūkininkams apsimoka labiau: pasiimti Žąliąją paskolą už 0% palūkanų mainais į dalį CO2 kreditų, ar prisijungti prie anglies ūkininkavimo programos ir uždirbti daugiau?
Apie naujos kartos finansinius sprendimus ir juos gaubiančius mitus bei galimybes kalbamės su Europos finansų licenciją turinčios lietuviško kapitalo įmonės „HeavyFinance“ Lietuvos padalinio vadovu Tomu Gineičiu (nuotr.).
Kam skirti „HeavyFinance“ produktai – Anglies ūkininkavimo programa ir Žalioji paskola?
Anglies ūkininkavimo programa – iniciatyva, leidžianti ūkininkams gauti papildomų pajamų už dirvožemio būklės ir derlingumo gerinimą, laikantis tam tikrų tvaraus ūkininkavimo praktikų. Joje gali dalyvauti ūkininkai, auginantys grūdines kultūras ir ūkio veikloje vietoje plūgo naudojantys tiesioginę (no-till), juostinę (strip till) sėją ar dirbantys žemę su noraginiu skutiku. Yra ir kitų regeneracinių praktikų, kurias daugelis mūsų ūkininkų pasirinkę: taiko sėjomainą, augina tarpinius pasėlius, palieka ražieną laukuose, sintetines trąšas keičia į organines.
Programoje gali dalyvauti ir norintys atsisakyti plūgo bei pereiti prie tvariosios žemdirbystės. Tiesa, negali dalyvauti žemių plotai, kuriuose yra deklaruojamos ilgametės pievos, durpynai, krūmai ar vaismedžiai.
Suprantama, kad perėjimas reikalauja žinių (ką, kaip ir kodėl daryti) ir lėšų, pavyzdžiui, atsinaujinant įrangą. Dažnu atveju paaiškėja, kad nauji padargai nebetinka prie turimo traktoriaus galios, tuomet reikia ir traktoriaus. Anglies ūkininkavimo programa yra skirta gauti papildomų pajamų iš anglies kreditų, kuriuos apskaičiuojame įvertinę ūkyje taikomas visas gerąsias žemės dirbimo praktikas ir atlikdami dirvožemio tyrimus.
Ūkininkavimas yra verslas, tad dažnai lėšų reikia dabar. Ūkininkai negali laukti, kol po kelerių metų bus sugeneruoti ir parduoti anglies kreditai. Na, iš to poreikio ir gimė mūsų antrasis produktas – Žalioji paskola. Ūkininkas, mainais į jo žemėje būsimus anglies kreditus, paskolos laikotarpiu atsisako savo dalies kreditų, gauna paskolą be palūkanų, kad ir šiandien.
Koks ryškiausias skirtumas tarp Žaliosios paskolos ir Anglies ūkininkavimo programos?
Žalioji paskola yra neatsiejama nuo Anglies ūkininkavimo programos. Tuo tarpu pastaroji gali veikti ir atskirai. Tai reiškia, kad ūkis, norintis gauti Žaliąją paskolą, privalo dalyvauti Anglies ūkininkavimo programoje. Pateikus reikalingus duomenis, pasirašius sutartį, nuo tų plotų, kurie įtraukti į Anglies ūkininkavimo programą, ūkininkas gali: a) laukti, kol bus sugeneruoti ir parduoti kreditai bei gauti pajamų; b) atsisakyti savo dalies anglies kreditų mainais į Žaliąją paskolą dabar. Bet jos negali gauti, neįstojęs į Anglies ūkininkavimo programą.
Taigi, Anglies ūkininkavimo programa – pasyvios pajamos iš anglies kreditų, o Žalioji paskola – būsimų pajamų iš kreditų atsisakymas mainais į pinigus dabar ir be palūkanų.
Kokius kriterijus reikia įsivertinti, norint gauti Žaliąją paskolą?
Reikia atitikti 3 kriterijus. Pirmas, kiek tvariai dirbamos žemės (ha) ūkininkas gali įtraukti į Anglies ūkininkavimo programą. Skaičiuojame, kad galime skolinti apie 400 Eur/ha. Sakykime, ūkininkas į programą įtraukė 100 hektarų tvariai dirbamos žemės, jis gali tikėtis apie 40 tūkst. Eur paskolos, įtraukus 200 ha – 80 tūkst. Eur paskolos ir t. t.
Antras, ar ūkio finansiniai rodikliai yra pajėgūs dengti tokio dydžio paskolą? Tai ne parama ar dovana, kurios nereikės grąžint. Tai pinigų paskolinimas, kuriuos pagal sutartą grafiką reikia grąžinti, tik nereikia mokėti palūkanų, nes jos kompensuojamos anglies kreditų būsimu pelnu ateityje.
Trečias kriterijus – paskolai reikalinga užtikrinimo priemonė. Vadinasi, ūkininkas, norėdamas gauti paskolą, turi kažką įkeisti, pvz., perkamą ar turimą nuosavą techniką, žemės ūkio paskirties sklypą ir pan.
Sakykime, ūkininkas iš „HeavyFinance“ gavo standartinę finansinę paskolą. Po kurio laiko jis norėtų prisijungti prie Anglies ūkininkavimo programos. Koks kelias?
Dirbame su smulkiais ir vidutiniais ūkiais ir teikiame jiems standartines paskolas su palūkanomis, kaip ir kiekvienoje finansinėje įstaigoje. Bet yra galimybė dalyvauti Anglies ūkininkavimo programoje ir gauti beprocentę Žaliąją paskolą, t. y. su nuliu fiksuotų palūkanų. Jeigu ūkininkas, kuris kažkada paėmė iš mūsų paskolą ir ją iki šiol turi, bet norėtų prisijungti prie Anglies ūkininkavimo programos, jam galime suteikti naują, Žaliąją paskolą be palūkanų, pavyzdžiui, esamai paskolai su palūkanomis uždengti. Taip ūkininkas sutaupytų.
Tai jūsų rizikos apetitas didesnis negu bankų ir ūkininkams labiau pravartu pasikonsultuoti su „HeavyFinance“?
„HeavyFinance“ – ne bankas (nors mūsų veiklą prižiūri Lietuvos bankas) ir nerenkame indėlių, tad mums negalioja griežti ir bankams svarbūs reikalavimai dėl kapitalo pakankamumo. Dėl to, taip, sakykime, mūsų atveju rankos labiau atrištos ir rizikos apetitas yra didesnis negu bankų. Jeigu bankas ūkininkui sako, kad jis perkantis per seną techniką, mes sakome: „ne mums spręsti, kokia technika ūkininkui reikalinga“. Jeigu jam užtenka 15 metų senumo traktoriaus pagal ūkio dydį, veiklą ar pobūdį, tai kam mokėti penkis kartus daugiau už naują traktorių? Bankas skolina iki trijų EBITDA, o mes galime finansuoti standartinėmis paskolomis ir tuos ūkius, kurie, sakykime, banke negauna finansavimo dėl savo dydžio, nevedamos dvejybinės buhalterijos ar kad perka per seną techniką.
Tuo tarpu Žaliąją paskolą vadiname premium produktu – paskola be palūkanų, reiškiasi nulis fiksuotų palūkanų ir ne plius Euribor. Dėl Žaliosios paskolos ūkininkas pirmiausia turi kreiptis pas mus ir pasiaiškint, ar gali į ją pretenduoti. Jeigu negali, tuomet eiti į banką, o ne atvirkščiai. Su Žaliąja paskola esame pigesni negu bankas.
Kiekvienas ūkis, priklausomai nuo dydžio, apsisprendžia, kiek hektarų įtraukti į Anglies ūkininkavimo programą. Esame nusimatę tam tikrus etapus, pagal kuriuos su ūkininku dalinsimės pelnu. Pavyzdžiui, jei ūkininkas valdo iki 400 ha ir į programą įtraukia 100, 200, 300 ar 400 ha, iš anksto susitariame, kad gavus anglies kreditus, juos parduosime ir pajamas dalinsimės per pusę. Ūkininkai, kurie valdo nuo 400 ha iki 1000 ha, dalijamės proporcija: 60 ir 40 ūkininko naudai. Ir daugiau kaip 1000 ha ūkiai. Na, jie gauna didžiausiąją dalį.
Sakykime, jei ūkiui iki 400 ha hektarų reikalinga investicinė paskola, pvz., įsigyti technikos ar žemės, labiau apsimokėtų imti paskolą. O didesniems ūkiams labiau apsimokėtų laukti kreditų. Beje, įstojus į Anglies ūkininkavimo programą bet kuriame etape galimi tam tikri pakeitimai. Sakykime, ūkininkas dėl kai kurių aplinkybių turi programoje dalyvaujančią žemę parduoti. Tuomet jis gali iškeisti savo anglies kreditus į Žaliąją paskolą. Situacijos skirtingos ir kiekvieną aptariame su ūkininku individualiai.
Kokią naudą teikia Anglies ūkininkavimo programa, o kokią – Žalioji paskola?
Jau moksliškai sutariama, kad pasaulyje klimato kaita yra problema nr.1. Ūkininkai yra pirmose eilėse, kurie susiduria su klimato kaitos pokyčiais, kai kumščio dydžio ledo gabalai vasarą išdaužo laukus ar per dieną iškrenta metinis kritulių kiekis. Trys sektoriai, kuriuose išsikuopus iš esmės susitvarkytų didžioji dalis pasaulio klimato kaitos – energetikos, transporto ir agro-maisto sektoriai.
Žemės ūkis įvardijamas kaip trečias pagal dydį teršėjas pasaulyje. Nepaisant to, žemė, kurią ūkis dirba, yra antras pagal dydį seifas, kur galima užrakinti organinę anglį. Todėl ir Anglies ūkininkavimo programos esmė – skatinti ūkininkus pereiti prie tvarios žemdirbystės. Toks ūkininkavimo būdas kasmet atgaivina dirvožemį – jis tampa stipresnis, produktyvesnis, atsparesnis sausroms ir liūtims. Dirvožemyje užrakinta organinė anglis iš esmės suformuoja daugiau juodžemio, o tai reiškia daugiau produkcijos, mažiau trąšų ir t. t.
Prie programos prisijungę ūkininkai neprisiima jokios finansinės rizikos ir turi puikią galimybę padidinti ūkio finansinį stabilumą, gauti nepriklausomų agronomų konsultacijas ir padidinti organinės anglies kiekį dirvožemyje bei gauti papildomų pajamų iš ūkyje sukurtų anglies taršos sertifikatų pardavimo. Didžiausią grąžą skaičiuos anksčiausiai prisijungę.
Taigi, su ūkininku sėdime vienoje valtyje. Jeigu žemėje, kuri dalyvauja programoje, pavyks sugeneruoti anglies kreditus, juos parduoti ir gauti pelną, juo dalinsimės su ūkininku. Jeigu nepavyks, ūkininkas finansiškai niekaip nenukenčia, o mes liksime su įdėtais kaštais.
Kaip minėjau, dalyvaudamas programoje, ūkininkas gali gauti beprocentę paskolą iš karto jam prireikus, mainais už būsimas pajamas iš kreditų. Sugeneruoti anglies kreditus ir juos parduoti nuo įstojimo į programą užtrunka apie 2–3 metus. Ūkininkas turi apsispręsti. Jei jam šiandien nieko nereikia, finansai sustyguoti, jis gali neimti Žaliosios paskolos, bet dalyvauti Anglies ūkininkavimo programoje. Tokiems ūkiams galime suskaičiuoti, kiek tvariai ūkininkaudami pašalina CO2 ir kiek gali gauti anglies kreditų bei sugeneruoti papildomų pajamų.
Kiek pajamų gali sugeneruoti vienas hektaras ir kaip skaičiuojamas ūkio pelningumas?
Esame paskaičiavę, kad iš vieno hektaro ūkio pelningumą galima pasididint apie 20 procentų. Pavyzdžiui, vienas hektaras gali sugeneruoti apie 2 anglies kreditus per metus. Kitaip tariant, iš atmosferos pašalinti 2 t CO2. Taigi, 1 t anglies dvideginio yra 1 kreditas. Vienas hektaras Lietuvoje pajėgus vidutiniškai pašalinti apie 2 tonas. Vieno kredito kaina šiandien yra apie 35 Eur, vadinasi, 1 ha gali generuoti apie 70 Eur, kuriuos turėsime dar pasidalinti.
Kartais ūkininkai sako, kad tai centai… Jis skaičiuoja, kad iš vieno hektaro, jeigu kūlė 5 t ir pardavė po 200 Eur/t, uždirba apie 1000 Eur/ha, o mes siūlome tiktai 35 Eur/ha. Bet taip skaičiuoti neteisinga, nes 35 Eur, jau yra pelnas. O tie 1000 Eur? Tai yra pajamos, bet iš jų reikia atimti, derliaus užauginimo kaštus: sėklos, trąšos, kuras, darbas, technika… Galutiniame variante reiktų lyginti ne pajamas, kurios gaunamos, pardavus derlių iš hektaro, bet kiek lieka po to, kai viską išskaičiuoji.
Tie, kurie ūkininkauja nenaudodami plūgo, tikrai turėtų dalyvauti Anglies ūkininkavimo programoje. Stebint kur link juda pasaulis ir koks anglies kreditų poreikis, visuotinai sutariama, kad ta kaina turėtų kilti. Kiek ir kaip greitai, sunku pasakyti.
Naujos galimybės, ypač finansinės, apipintos mitais. Kuriuos iš jų norėtumėte paneigti kalbant apie Anglies ūkininkavimo programą?
Vienas didžiausių mitų – žemė, kurią ūkininkas įtraukė į Anglies ūkininkavimo programą, yra suvaržoma ar užstatoma. Tai NETIESA. Tiesa ta, kad žemėje, kurią jis mums pateikė pagal sąrašą ir unikalius numerius, tik skaičiuojame, kiek anglies kreditų generuojama. Ji nėra niekaip suvaržyta. Žemė, kurią ūkininkas dirba, yra jo. Mes nekeliame jokių reikalavimų, tik neatlygintinai tiriame dirvožemį, kiekvienam ūkininkui teikiame individualias agronomų rekomendacijas, kad ūkininkui sektųsi geriau. Grąžą iš šio projekto gausime tik tada, kai ją gaus ūkininkas.
Jeigu, ūkininkas ima paskolą, sakykime, banke ir nori įkeisti žemę, kuri dalyvauja Anglies ūkininkavimo programoje, jis drąsiai gali tai padaryti. Tačiau ji neturi dingti iš ūkininko disponavimo. Turint nuosavos žemės, žinoma, sprendžia šeimininkas. Jei žemė nuomojama iš valstybės, yra ilgalaikiai kontraktai. O kai žemė nuomojama iš privačių asmenų, kiekvienas ūkininkas turi apsispręsti, ar ją išlaikys penkmetį? Jei dėl įvairių priežasčių dvejoja, tokių plotų jam rekomenduojame neįtraukti į programą.
Gal dar vienas mitų susijęs su ekoschemomis – ar dalyvaudami Anglies ūkininkavimo programoje ūkininkai gali dalyvauti ir ekoschemose?
Anglies ūkininkavimo programą esame aptarę su Žemės ūkio ministerija ir gavę patvirtinimą, kad ši mūsų savanoriška programa niekaip nesikerta su valstybės vykdomomis ekoschemomis ar dabar galiojančiais Europos reglamentais. Tai niekaip neapriboja ūkininko galimybių gauti išmokas ar subsidijas.
O gal ūkininkus stabdo tai, kad Europoje nėra bendros sistemos, reglamentuojančios anglies kreditų sertifikavimą?
„HeavyFinance” programoje dalyvaujančių ūkininkų anglies taršos sertifikatai parduodami savanoriškoje tarptautinėje rinkoje. Juos perka JAV veikiančios didelės korporacijos, kurios privalo įsivertinti, kiek žalos kaip organizacija padaro gamtai, ir dalį pelno turi skirti geriems darbams, kad taptų nulinės taršos įmonėmis, arba paremti tuos, kurie už juos tą darbą daro. Šiuo atveju, ūkininkus, kurie tvariai ūkininkaudami generuoja anglies kreditus. Tarp didžiausių pirkėjų šioje rinkoje – technologijų milžinės „Microsoft”, „Google”, „Salesforce”, oro linijos „Delta”, pramogų ir žiniasklaidos kompanija „Disney”.
Anglies kreditų sertifikavimo sistemos reglamentai Europoje tik kuriami. Planuojama apie 2028–2030 metus Europoje įsteigti nepriklausomą organizaciją, kuri patvirtintų anglies kreditų sertifikavimą, analogišką kaip dabar JAV įsikūrusi tarptautinė CO2 kreditų sertifikavimo organizacija VERRA. Dabar Europos Sąjungos šalys siunčia savo pastebėjimus šituo klausimus.
Jeigu Europoje bus įkurta tokia organizacija, tai mes ir patys pereisime prie europinės sertifikavimo sistemos, kol kas po audito visi duomenys teikiami į Amerikoje veikiančią minėtą organizaciją, kuri griežtai kontroliuoja visus procesus. Taigi, viskas, kas vyksta ūkio laukuose, turi būti pagrįsta dokumentais ir teisingai aprašyta atitinkant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) standartą. Čia dirba mūsų specialistai ir mokslininkai. Tuomet atliekamas tarptautinis nepriklausomas auditas: užsienio auditoriai tikrina visus dokumentus, atliktų tyrimų rezultatus, aplanko kelis atsitiktine tvarka pasirinktus ūkius. Praėjus VERRA galutinį įvertinimą, išrašomi pašalintos anglies taršos sertifikatai, kurie parduodami su pirkėju sutartomis sąlygomis ir kaina.
Na, tiek Žalioji paskola, tiek Anglies ūkininkavimo programa – naujos kartos finansiniai sprendimai. Perskaitę mūsų interviu, manau, ūkininkai tikrai turės dar klausimų. Ar galima pasikonsultuoti prieš apsisprendžiant? Jei taip, ar konsultacijos neatlygintinos?
Tokios kaip Anglies ūkininkavimo programos vykdytojai esame antri pagal dydį Europoje. Apskritai, analogiškų licencijuotų programų nedaug. Tai nėra taip, kad google radau skaičiuoklę, įrašiau savo skaičius ir gavau kreditus. Deja, taip nevyksta. Tai pakankamai sudėtingas ir daug finansinių ir žmogiškųjų resursų reikalaujantis darbas. Mūsų paskaičiavimu, jeigu ūkininkas neturi bent 20 tūkst. hektarų valdomo ploto, pačiam eiti šiuo keliu ekonomiškai tikrai neapsimoka, o gal ir neįmanoma.
Ūkininkus pasiekiame per kelis skirtingus kanalus. Vienas – iš lūpų į lūpas, kai ūkininkai tarpusavyje dalijasi apie dalyvavimą programoje. Kiti informacijos susiranda žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose. Bendradarbiaujame ir su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, drauge vykstame į renginius, kur žemdirbiams pristatome galimybes, kaip prisidėti iš atmosferos šalinant CO2. Patys vykstame pas ūkininkus ir ūkininkai skambina, klausia. Jiems tikrai nekainuoja jokia konsultacija. Raginu prisijungti. Sakoma, kad nėra geresnio laiko nei dabar.
