Ūkininkams nereikia aiškinti apie klimato kaitą, nes jos padarinius jie jaučia kasmet. Kaip išvengti ne tik finansinių nuostolių, bet dar ir uždirbti, o tuo pačiu prisidėti siekiant ambicingų ES klimato ir biologinės įvairovės tikslų? Jau ne vienus metus raginama pereiti prie tvaraus ūkininkavimo. Tad jei vis dar svarstote, ar jį išbandyti, trūksta informacijos, kas yra anglies sertifikatai ir kodėl užsiimti tvaria žemdirbyste apsimoka, tai šis interviu būtent Jums. Aktualiausius klausimus aptarsime su bendrovės „HeavyFinance“, kuri viena pirmųjų Europoje akredituota sugeneruoti anglies taršos sertifikatus, direktoriumi Laimonu Noreika (nuotr.)
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Anglies ūkininkavimas nurodomas kaip tvarios žemdirbystės kryptis. Kas tai? Kokie žingsniai ūkininkaujant svarbūs?
Ūkininkai yra verslo subjektai, todėl, suprantama, turi galvoti apie pelną. Anglies ūkininkavimas yra šalutinis, bet labai teigiamas teisingo ūkininkavimo būdas – atkuriantis ir tausojantis žemę. Trumpai prisiminkime fotosintezę: augalas maitinasi CO2, organinės anglies dalį panaudoja kaip statybinę medžiagą, o kitą dalį išskiria per šaknis kur, mainais į trūkstamas maisto medžiagas, maitina įvairias bakterijas ir grybelius, kurių biomasė vėliau virsta stabilia organine anglimi dirvožemyje. Bet koks intensyvesnis žemės dirbimas turi neigiamą poveikį grybienos tinklui. Arimo metu labai suaktyvėja biologiniai procesai, ir augalams svarbi organinė anglis reaguoja su deguonimi ir išsiskiria CO2 pavidalu. Klimato kaitą ir lemia CO2 emisijos.
Pasaulinės verslo, valstybinės institucijos sutinka įvairiais būdais apmokėti anglies dioksido šalinimą iš atmosferos bet kuriomis formomis. Viena iš jų – ūkininkavimas, kita – miškų sodinimas, netgi galima organinę anglį užbetonuoti, o luitą įmesti į vandenyną.
Pirmasis žingsnis tvaraus ūkininkavimo link – minimaliai įdirbti dirvožemį. Taikydami nearimę žemdirbystę, šį žingsnį žengė bent pusė Lietuvos ūkininkų. Daugiausia organinės anglies susikaupia iš to, kiek jos paliekama ant dirvožemio, todėl svarbu jos „neišrausti“, o leisti jai toliau kauptis dirvožemyje. Svarbu, ką nupjovęs derlių ūkininkas daro su šiaudais: ar juos palieka ant lauko ir leidžia organiškai supūti, ar ne. Antras žingsnis – tarpinių pasėlių auginimas. Trečias – sėjomaina, ketvirtas – kuro mažinimas, penktas – trąšų mažinimas.
Atsakymo, kiek visus žingsnius teisingai ūkininkai daro, negalime pasakyti. Manome, kad ūkininkams dar reikia nemažai žinių, pritaikyti gerąsias praktikas. Mūsų tikslas – šnekėti su ūkininkais, kurie pradėjo šią kelionę arba ketina į ją pasukti, toliau su jais dalintis tarptautinių agronomų žiniomis ir už tai, žinoma, atlyginti.
Esate viena pirmųjų Europoje bendrovių bei žemės ūkio finansavimo platformų, pradėjusi tvarios žemdirbystės programą CO2 pėdsakui mažinti. Išsikėlėte tikslą iki 2050 m. pašalinti 1 gigatoną CO2 emisijų. Kaip sekasi?
Po truputėlį keliaujame. Kartu su mumis dirbančiais ūkininkais iš Lietuvos ir Lenkijos skaičiuojame, kad anglį jau kaupiame šimtuose tūkstančių hektarų. Mokome, kaip užrakinti anglį, ir atlyginame už darbą. Beje, programoje dalyvaujantiems ūkininkams, kurie nori pereiti prie tokios praktikos arba nori daryti daugiau, bet reikia finansinės paramos, teikiame beprocentes paskolas, kad jie galėtų palengvintomis sąlygomis kuo greičiau pereiti prie tvaraus ūkininkavimo.
Šią programą pradėjome tik pernai, o ūkininkams jau paskolinome 5 mln. Eur. Kelionė tik prasideda, tikslą užsibrėžėme tolimą, bet didelį. Manau, kad žemės ūkis gali labai daug padaryti. Jei kalbėtume apie jį kaip industriją, tai tokį didelį laukų kiekį tinkamai apdirbant vietoje teršėjų, galima tapti CO2 šalintojais.
Mes siekiame paspartinti šį perėjimą, todėl tokį tikslą išsikėlėme ir efektyviai jo siekiame. 1 gigatona CO2 emisijų yra mažai. Per metus tiek emisijų išleidžia Japonija. Skaičiuojame, kad 400 tūkst. t CO2 mūsų ūkininkai dirvožemyje sugeria kasmet. Vienai kompanijai tai daug, bet tai tik mažas žingsnelis visai žmonijai. Kelias ilgas, tikslas ambicingas ir labai reikalingas. Būtų puiku, jei tokių organizacijų kaip „HeavyFinance“ būtų kuo daugiau.
Kokią naudą anglies ūkininkavimas atneštų, skaičiuojant ilguoju laikotarpiu?
Potencialas yra didžiulis. Jei šią, trečią pagal taršumą industriją, paverstume bent jau neutralia klimatui, tai būtų didžiulis pokytis. Jei sugebėsime paskatinti ūkininkauti tvariau, toks rezultatas įmanomas. Be to, net negalvojant apie klimato aspektus, toks ūkininkavimo būdas kasmet atgaivina dirvožemį – jis tampa stipresnis, produktyvesnis, atsparesnis sausroms ir liūtims. Dirvožemyje užrakinta organinė anglis iš esmės suformuoja daugiau juodžemio, o tai reiškia daugiau produkcijos, mažiau trąšų ir t. t. Ūkininkavimas tampa pelningesniu verslu. Vien tik pergalės.
Pakalbėkime konkrečiau, apie skaičius. Kiek dirbamos žemės hektaras Lietuvoje apytikriai gali sukaupti tonų organinės anglies ir kiek ūkininkas galėtų užsidirbti pasitekdamas anglies sertifikatus?
Vienas hektaras per metus gali „užkasti“ apie 0,5–0,6 t organinės anglies. Bet jei verstume į CO2,reikėtų dauginti iš 3,9 , t. y. 1 t organinės anglies yra 3,9 t CO2. Taigi, per metus galima paslėpti apie 2,3 t CO2. Kuo pasaulyje ši problema opės, tuo daugiau organizacijos bus pasiruošusios sumokėti už 1 t CO2 pašalinimą iš atmosferos. Šiandien už 1 t tvarios žemdirbystės praktikomis iš atmosferos pašalinto CO2 galima gauti apie 35 Eur.
Aplankėme nemažai ūkininkų laukų: ėmėme dirvožemio ėminius, stebėjome organinės anglies kiekio pokyčius. Pagal turimus duomenis nustatėme, kad tinkamai įdirbant žemę, Lietuvoje hektaras vidutiniškai sugeria apie 2,3 t CO2 per metus. Jeigu paverstume pinigais, gautume apie 80 Eur/ha pajamų. Atmetus CO2 gavimo-pardavimo kaštus, prie šiuo metu esamos kainos ūkis gali drąsiai tikėtis 50 Eur/ha per metus. Manau, kad tai stipriai prisidėtų didinant ūkių pelningumą.
Papasakokite plačiau apie anglies kreditus (sertifikatus) ir jų rinką. Kaip vyksta jų pardavimas? Kokios prognozės?
Organinės anglies atskyrimas ir užkasimas apmokamas įvairiais būdais. Yra valstybinių, privalomųjų programų ir kt. Šiandien anglies kreditai ūkininkui apmokami iš vadinamosios neprivalomosios gerų darbų rinkos.
Pavyzdžiui, bankas nusprendžia tapti klimatui neutraliu. Pirmiausia, jis pats imasi veiksmų, pvz., naudoja mažiau popieriaus, mažiau važinėja mašinomis, mažiau skraido, keičia serverius, naudojasi atsinaujinančios energijos šaltiniais ir t. t. Tačiau net ir kruopščiai sumažinęs savo anglies dioksido emisijas, bankas negali tapti klimatui neutralus, nes jo darbuotojai vis tiek keliauja į darbą, biure naudojama elektros energija ir t. t. Norėdamas atlyginti šią žalą, bankas nuperka taršos sertifikatus iš žmonių, kurie kažkur padarė gerą darbą, t. y. iš atmosferos šalino CO2. Taigi, ūkininkams už atliktą gerą darbą Lietuvoje gali sumokėti, pavyzdžiui, Amerikoje įsikūrusi įmonė.
Kaip tai veikia?
Ūkininkui pačiam tiesiogiai tiek sukurti kreditą ir įrodyti, tiek jį parduoti tikrai sudėtinga, net ir didelėms žemės ūkio korporacijoms. Šį vaidmenį atlieka organizacijos, tokios kaip „HeavyFinance“. Mes įrodome, sertifikuojame, gauname kreditus randame pirkėją, kuris juos nuperka.
Anglies kreditų rinka priklauso nuo pirkėjų paklausos ir pasiūlos. Kuri greičiau augs? Sunku pasakyti. Ar ūkininkai greičiau persiorientuos ir pradės daugiau užrakinti anglies, ar atsiras daugiau pirkėjų, norinčių įsigyti anglies kreditus.
Jei jau ūkininkas daug žingsnių atlikęs: taiko tvarias ūkininkavimo priemones, kaip antai, vykdo sėjomainą, augina tarpinius pasėlius, taiko minimalų žemės dirbimą ir pan., bet nedalyvauja kaupiant anglį. Kaip jam prisijungti prie anglies kaupimo ūkininkavimo programos?
Ūkininkui pirmiausia reikia kreiptis į įmonę, kuri turi anglies ūkininkavimo programą. Tada įsijungia įvairūs pagalbos mechanizmai: pokalbiai su agronomais, pasišnekama, kaip dirbami laukai, kaip būtų galima geriau. Ūkininkai apsisprendžia, ar komercinės sąlygos tinka, ir kuria organizacija pasitiki, o tada pradeda tą kelionę. Ji nėra trumpa, kokie dveji metai iki pirmųjų anglies kreditų gavimo, jei, žinoma, teisingai ūkininkaujama. Bet tai nėra sudėtingas procesas.
Perėjimas iš tradicinio prie anglies kaupimo ūkininkavimo reikalauja iš ūkininkų papildomų išlaidų, todėl svarbus ne tik emisijų mažinimas, bet ir finansinis kompensavimas. Koks čia mechanizmas geriausias?
Jei ūkininkas tik ant slenksčio į tvarų ūkininkavimą, jei dar naudoja plūgą, per vienus metus to neatliks. Pirmas žingsnis – įsigyti kitus padargus. Jie brangūs. Tada reikia galingesnio traktoriaus ir kt. Mūsų įmonės skaičiavimu, vien tinkamos technikos susipirkimas kainuotų 100–150 tūkst. Eur. Tokiu atveju ūkininkams reikia padėti.
Matome, kad tiek Europa, tiek valstybė pradeda suprasti anglies kaupimo svarbą ūkininkaujant, todėl pradeda tikslingai skirti paramą. Kalbu apie plėtros paskolą neariminės žemdirbystės padargams įsigyti. O mes, kaip įmonė, sukūrėme specialų produktą – tokiam perėjimui skoliname nemokamai. Pirmas žingsnis labai svarbus.
Toliau prasideda ilga kelionė: kaip atpratinti dirvožemį nuo perteklinių trąšų, kaip jas pakeisti organinėmis, kaip ir kokius tarpinius pasėlius naudoti, kaip mažinti kurą ir kt. Bet ta kelionė apsimoka visapusiškai, o mūsų agronomų ir dirvožemio mokslininkų komanda visada pasiruošusi padėti.
Sakoma, kad nėra geresnio laiko nei dabar. Ko ūkininkams palinkėtumėte?
Ūkininkams nėra kito pasirinkimo. Reikia suprasti ir mokytis, kaip ūkininkauti tvariai, nes pasaulis susidūrė su egzistencine problema ir ją spręs įvairiais būdais. Dabar yra pasiūlymas meduolio principu: ūkininkai skatinami pereiti prie tvaraus ūkininkavimo. Tiems, kurie nepereis, bus botago principas. Siūlau visiems galvoti apie meduolį. O jeigu susidomėjote tvariu ūkininkavimu, kviečiame susisiekti su mumis.
Taip pat galite paskaityti jau prisijungusių tvarių ūkių istorijas, kuriose jie dalijasi patirtimi ir programos teikiama nauda. Jas rasite naujienų skiltyje.
Ačiū už pokalbį.
Straipsnį parašė: agroakademija.lt vyr. redaktorė Ramunė Sutkevičienė
